kupečiavietė

kupečiãvietė sf. (1) žr. kupečvietė 2: Sustūmėm šieną kupečiãvietėn Dbk. Kažin, šienas dėt ar kupečiuõs, ar kupečiãvietės? Pl. Sudėk kupečiãvietę kuogėn, kad nesulytų Sb. Pavartyk kupečiãvietę bent kartą, greit galėsma vežt Dbk. Nueik, aną kupečiavietę apversi Tr.